Negalia yra fizinis arba protinis sutrikimas, kuris apriboja ar pakenkia esminėms gyvybinėms funkcijoms (klausai, regai, kalbėjimui, judėjimui), rūpinimuisi savimi, tobulėjimui, ar darbui, atimantis, sumažinantis ar apribojantis asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu.

Žmogus su negalia – asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos fizinės ar protinės negalios iš dalies ar visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio arba socialinio gyvenimo, atlikti pareigų bei naudotis teisėmis.

Trukmė

Vienos negalios gali būti laikinos, kitos – pastovios, besitęsiančios visą gyvenimą. Negalia gali išsivystyti prieš gimdymą (įgimta) ar bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu (įgyta).

Įgimta negalia

Įgimta negalia – būklė, pasireiškianti gimimo metu. Ji gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu, dėl komplikacijų ar vaisiaus pažeidimo gimdymo metu.

Įgyta negalia

Įgyta negalia – būklė, išsivysčiusi po gimdymo. Įgyta negalia nėra paveldėta - ji atsiranda dėl aplinkos įtakos: ją įgyti gali bet kokio amžiaus žmogus patyręs avariją, traumą arba dėl ligos. Senėjimas taip pat gali sukelti negalią, pvz., artritą, silpnaregystę, klausos sutrikimų ir t.t.

Negalia gali būti įvairi: lengva (minimaliai sutrikdo kasdienę veiklą); vidutinė (kasdienė veikla bei funkcijos sutrikdomos tam tikru mastu); sunki (žmogus yra neveiksmingas, negalios paprastai būna kompleksinės);

Negalios klasifikacija: fizinė negalia; sensorinė negalia; protinė negalia; raidos sutrikimai.